Kai dalinuosi kažkuo su kitu, atiduodu jam dalį savęs, tvirtinu savo ryšį ne tik su tuo žmogumi, bet ir visa žmonija. Sakau pasauliui – aš turiu kažką, kuo galiu dalintis su kitu. Kai prašau pagalbos, taip pat sakau štai, aš esu, galiu būti netobulas, kažko nemokėti ir suprasti ko man reikia. Ne, man nereikia visko nešti pačiam ant savo pečių – turiu draugų, o jie dalina mano liūdesį per pusę ir dvigubina džiaugsmą. Ši pamaina apie gebėjimą padėti, priimti pagalbą ir išdrįsti jos paprašyti.